Kai išdrįsau surengti savo paveikslų parodą, nežinojau, kiek durų ji man atvers. Šiandien noriu pasidalinti savo patirtimi ir papasakoti, kodėl parodos yra svarbios tiek menininkui, tiek žiūrovui.
Paveikslai internete – tai puiki platforma, bet ji niekada nepakeis gyvo susitikimo su menu. Kai žmonės ateina į parodą, jie mato ne tik paveikslus, bet ir jaučia energiją, kurią skleidžia originalūs darbai. Matau, kaip lankytojų akys sustoja ties potėpiais, kaip jie pasilenkia arčiau norėdami įžiūrėti detales – tai momentai, kurių nepatirsi žiūrėdamas ekrane. Paveikslai namams dažnai randami būtent parodose. Čia žmonės atranda ryšį su kūriniu, kuris vėliau tampa jų namų dalimi.
Prisimenu moterį, kuri pusvalandį stovėjo prie vieno mano paveikslo, o paskui pasakė: „Šis darbas kalba tai, ką jaučiu, bet nemoku išreikšti žodžiais.” Tai buvo vienas prasmingiausių komplimentų. Kitas epizodas: po parodos prieina moteris ir sako: ” Kaip gerai, kad gavau kvietimą ir atėjau, netikėjau, kad čia taip gera būti”.
Paveikslų parduotuvė siūlo komercinę erdvę, o paroda – tai kultūrinė šventė. Čia vyksta gyvi pokalbiai apie meną, užsimezga naujos pažintys, gimsta įdomūs projektai. Kiekviena paroda man atnešė netikėtų galimybių – nuo užsakymų iki kvietimų dalyvauti kituose projektuose. Originalūs paveikslai parodoje atsiskleidžia visiškai kitaip nei studijoje. Galerijos apšvietimas, erdvės akustika, net žmonių šurmulys – visa tai sukuria ypatingą atmosferą. Kartais nustembu, kai lankytojai pastebi dalykus, kurių aš pati nebuvau pastebėjusi savo darbuose.
O kalbant apie paveikslus pagal užsakymą, noriu pasakyti, jog tai nėra mano stiprioji pusė, bet įkvėpimas aplanko būtent po parodų. Gyvai žmonės pamato tavo stilių, techniką, spalvinę gamą, ir tada užsimezga pokalbis apie galimą bendradarbiavimą. Paroda tampa tarsi gyvu „portfolio”, kur klientai gali pajusti tavo, kaip menininko, braižą.
Apskritai autorinė tapyba parodose įgauna naują dimensiją. Kai išstatai savo darbus viešai, jie pradeda gyventi savo gyvenimą. Kiekvienas žiūrovas atsineša savo interpretaciją, savo istoriją. Tai praturtina ne tik žiūrovą, bet ir mane kaip menininkę.
Bet mano nuomone paveikslų galerija internete niekada nepakeis tos atmosferos, kaip gyvas bendravimas. Tai tampa kultūriniu įvykiu, kur mezgasi pokalbiai ne tik apie meną, bet ir apie gyvenimą, vertybes, pasaulėžiūrą. Menininko paveikslai parodoje – tai tarsi atvira knyga. Lankytojai gali sekti mano kūrybinį kelią, matyti, kaip vystėsi stilius, kaip keitėsi temos. Tai suteikia galimybę pamatyti visumą, ko nepamatysi žiūrėdamas pavienius darbus internete.
Tapybos darbai parodoje sukuria dialogą – tarp menininko ir žiūrovo, tarp skirtingų kartų, tarp skirtingų kultūrų. Paroda tampa tiltu, jungiančiu žmones per meną. Ji moko mus sustoti, įsižiūrėti, pajausti. Šiame skubančiame pasaulyje tai tampa vis vertingesne patirtimi.
Kiekviena paroda man padeda suprasti, kodėl aš vis dar šiame kelyje, kas mane įkvepia. Parodos – tai ne tik galimybė parodyti savo darbus – tai būdas dalintis, augti ir mokytis iš kiekvieno susitikimo su žiūrovu.
R.M
