Trupinėlis techninių paslapčių, lašelis istorijos. Noriu jums papasakoti apie aliejinius dažus ir pagalbinius įrankius, kuriais aš tapau savo paveikslus.
Kai kalbame apie paveikslus, aliejinė tapyba išlieka viena įspūdingiausių ir ilgaamžiškiausių technikų. Jos istorija siekia XV amžių. Kai Nyderlandų tapytojai, ypač broliai Jan van Eyck ir Hubert van Eyck (vienas brolis mokėsi pas kitą), ištobulino aliejinių dažų gamybos receptūrą. Šis atradimas revoliucingai pakeitė tapybos meną ir leido kurti tokius paveikslus, kurie žavi mus iki šiol.
Paveikslai internete leidžia mums studijuoti didžiųjų meistrų darbus ir jų technikas.
Aliejinių dažų magija slypi jų cheminėje sudėtyje – pigmentai, sumaišyti su džiūstančiais aliejais (dažniausiai sėmenų), sukuria unikalią konsistenciją, leidžiančią tapyti tiek plonus, permatomus sluoksnius, tiek storas, tekstūrines faktūras.
Šiuolaikinės paveikslų parduotuvės siūlo platų aliejinių dažų pasirinkimą. Pagrindiniai įrankiai, reikalingi tapybai:
– Įvairių dydžių teptukai: kiaulių šerių – stipresniems potėpiams, sintetiniai – smulkesnėms detalėms.
– Mentelės ir šepetėliai tekstūroms kurti.
– Skiedikliai ir aliejai (terpentinas, saflorinis aliejus).
– Gruntuota drobė arba specialus kartonas.
– Paletė spalvų maišymui.
Originalūs paveikslai, tapyti aliejiniais dažais, pasižymi ypatingu sodrumu ir gylio efektu. Tai pasiekiama naudojant glazūravimo techniką – permatomų sluoksnių uždėjimą vieną ant kito.
Kiekvienas sluoksnis turi visiškai išdžiūti, kas gali užtrukti nuo kelių dienų iki savaitės.
Paveikslai pagal užsakymą reikalauja išsamaus technikos išmanymo. Kadangi nesu įvaldžiusi kai kurių niuansų, netapau paveikslų pagal užsakymus.
Aliejinė tapyba vadovaujasi principu „riebiai ant lieso” – pirmieji sluoksniai turėtų būti ploni ir skiesti, vėlesni – storesni ir riebesni. Tai užtikrina ilgaamžiškumą ir apsaugo nuo trūkinėjimo.
Autorinė tapyba šiandien dažnai jungia tradicines ir šiuolaikines technikas. Pavyzdžiui: – Impasto technika (stori, tekstūriniai potėpiai) – Alla prima (tapyba vienu prisėdimu, „šlapias į šlapią”) – Sfumato (minkšti, migloti perėjimai tarp spalvų) – Grisaille (monochrominė iliuzinė tapyba, ant kurios dedami spalvoti glazūriniai sluoksniai).
Paveikslų galerija internete leidžia pamatyti, kaip šias technikas naudoja skirtingi menininkai. Įdomu tai, kad aliejiniai dažai chemiškai reaguoja ne tik džiūdami, bet ir per ilgą laiką – spalvos gali šiek tiek keistis, įgauti gilumo. Menininko paveikslai, tapyti aliejiniais dažais, reikalauja specifinių sąlygų:
– Optimali temperatūra tapymui 18-24°C
– Vidutinė oro drėgmė.
– Geras vėdinimas dėl tirpiklių garų.
– Netiesioginis apšvietimas.
Tapybos darbai aliejiniais dažais išsiskiria tuo, kad:
– Dažai džiūsta lėtai, leidžiant ilgai dirbti su „gyva” spalva.
– Galima pasiekti itin sodrias, gilias spalvas.
– Įmanoma kurti tiek skaidrias, tiek nepermatomas faktūras.
– Darbai itin ilgaamžiški, tinkamai prižiūrint.
Šiuolaikinėje tapyboje aliejiniai dažai vis dar išlieka vieni populiariausių, nors atsirado daug naujų medžiagų. Jų universalumas, spalvų sodrumas ir galimybė kurti įvairias tekstūras leidžia menininkams realizuoti pačias drąsiausias idėjas, tęsiant šimtmečių senumo tradicijas.
Šis atradimas revoliuciniu būdu pakeitė tapybos meną ir leido kurti tokius paveikslus, kurie žavi mus iki šiol.
R.M.
